- tyvuliuoti
- tyvuliúoti, -iúoja, -iãvo intr. DŽ1, Šd, tỹvuliuoti, -iuoja, -iavo DŽ, NdŽ, KŽ, Slnt; Š, G117, Rtr 1. Skr, Šd stovėti vandeniui, telkšoti: Pavasarį po mūs pievas vanduo tyvuliúoja Alv. Visur vanduo tỹvuliuo[ja] Rg. Tarp jų (girių) jau versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo S.Dauk. Ten tikra versmė: ir žiemą, ir vasarą vanduo tỹvuliuoja Jrb. Nieko nėr: vanduo tyvuliúoja, tik to[je] vieto[je] kalniau Lg. Aplink tyvuliãvo balos Rm. Čia balos, vanduo tyvuliãvo Žml. Išvydo ramiai, lėtai tyvuliuojančius vandenis P.Cvir. Bematant kieme jau tyvuliavo balos, pluduriavo ir sproginėjo burbulai V.Myk-Put. Šalia miesto tyvuliuoja didelis ežeras su salomis A.Vencl. Palei baltus beržynus, tankius riešutynus, užstotus šilų, Zarasų rajone tyvuliuoja Švento ežeras sp. Kur ežero vanduo tyvuliavo, ten pasirodo dykumų kupstai ir kauburiai Šlč. Begalinės jūros tyvuliavo S.Dauk. Alaušas tyvuliuoja ramiai, didžiu nešas, senai jau užmiršęs smiltynų brolelį Vaižg. Ant rytojaus eina pažiūrėti versmės, ogi žiūri – vietoj versmės tyvuliuoja ežeras LTsIV610. | Joneli, užlopyk stogą – preiminė[je] jau vanduo tỹvuliuo[ja] Pln. 2. S.Dauk būti vandens apsemtam: Taip dikčiai lijo, ka daba tỹvuliuo[ja] visi laukai Kv. Tei prilijo, pripliaupė, kad visas laukas tỹvuliuote tỹvuliavo vandeny [p]Skr. Tỹvuliuo[ja] laukai, kiek yr [v]andens! Akm. Pelkės po lytų kaip ežerai tỹvuliuo[ja] Krkl. Mūso pievelė širyt tỹvuliuo[ja] nu lytaus Vkš. 3. būti bangų supamam, liūliuoti: Laivas tyvuliuo[ja] [vandens paviršiuje] Dr. 4. varvėti, tekėti, šlapiuoti: Sakai iš medžio, seilės iš burnos tỹvuliuoja NdŽ. Žaizda tỹvuliuoja kaip akis Šl. 5. judėti vandens paviršiui, banguoti: Tylutėliai, iš jūros aukštumų tyvuliuoja banga paskui bangą rš. Paleisdavo žvilgsnį tyvuliuojančiu paviršiumi į ežero plotį rš. Sruviosios Dubysos vanduo tyvuliuoja, našlaitė linksmutė pakrantėj valiuoja J.Jan. ║ liulėti, vilnyti: Visur tušti tušti tỹvuliuo[ja] laukai, javai, viskas Lž. Laukai tyvuliavo kaip ramūs ežerai su žalsvai pilkšvomis dėmėmis P.Cvir. Aplinkui tyvuliuoja vasarojaus jūra sp. Neliestame trako pakraštyje tyvuliavo mėlyni žibučių ežerėliai sp. Karšta vasaros diena – banguojančiame, virpančiame, tyvuliuojančiame ore tirpsta ir plazda laukai, debesys, mintys, žodžiai rš. 6. liumpsėti, liulėti (iš riebumo): Dvaro banda gerai šerta pavasarį tỹvuliavo, o mūsų karvės vos paslinko Šauk. \ tyvuliuoti; ištyvuliuoti; nutyvuliuoti; sutyvuliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.